Išsamią informaciją žemiau rasite paspaudę ant + simbolio.

Ar darbdavys (ar tiesioginis vadovas) tūri teisę grąžinti darbuotoją dirbantį iš namų karantino metu, jeigu darbas nereikalauja fiziškai būti darbo vietoje (t. y. 100 proc. darbas kompiuteriu), o darbas atliekamas taip pat, kaip ir dirbant iš darbovietės?

Pagal 2020-03-14 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 204, 3.2. punktą „Dėl viešojo ir privataus sektoriaus veiklos“ numatyta, kad:

„3.2.1. Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas (darbus) atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų (darbų) atlikimą. Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.“

Ar gali darbuotojas neiti į darbą dėl koronaviruso?

Darbo kodekso 158, 159 str. numatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Todėl ir šiuo atveju darbdavys privalo užtikrinti visas reikalingas ir karantino laikotarpiu įstatymo reikalaujamas apsaugos priemones: apsaugos kaukes arba respiratorius, pirštines, apsaugos kostiumus ir kitas jeigu sąlygos reikalauja.

Ar galima kreiptis dėl skolos turint tik ranka rašytą raštelį?

Pagal Civilinį kodeksą, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600eur. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko (pinigų) perdavimą gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija 3000eur ir šis sandoris vykdomas grynais pinigais (ne bankiniu pavedimu), paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Jei pinigai pervedami bankiniu pavedimu ar kitu būdu, išskyrus grynuosius pinigus, tokiai paskolos sutarčiai, jei suma didesnė nei 3000eur, taikomi tik rašytinės formos reikalavimai. Jei skolos raštelis atitinka minėtas sąlygas ir jame yra nurodytas skolininkas, jo adresas ir kiti duomenys, leidžiantys lengvai identifikuoti paskolos gavėją, taip pat jei praėjęs terminas skolai apmokėti, tuomet su tokiu skolos rašteliu galima kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o teismui priteisus skolą – į antstolį dėl priverstinio išieškojimo.

Kokie duomenys gali būti laikomi asmens duomenimis?

Asmens duomenys – tai bet kokia informacija, kuri yra susijusi su gyvu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta pagal tiesiogiai arba netiesiogiai asmenį identifikuojančius duomenis, kaip pavyzdžiui: vardas, pavardė, pilietybė, telefono numeris, asmeninis el. paštas, darbovietės el. paštas (pvz.: vardas.pavarde@imone.lt), gimimo data, pirštų antspaudai, duomenys apie sveikatą, darbovietė, duomenys apie darbo užmokestį, apie turimą turtą, pajamas, banko kortelės numeris, pomėgiai, pirkiniai, pirkinių istorija, asmens lankomi internetiniai puslapiai, interneto protokolo (IP) adresas, asmens buvimo vietos duomenys, vaizdo duomenys, automobilio valstybinis numeris ir kita. Bet kuri skirtinga informacija, kuri surinkta kartu gali atskleisti konkretaus asmens tapatybę yra taip pat asmens duomenys, taigi baigtinio asmens duomenų sąrašo nėra.

Ar reikia darbdavį įspėti apie darbo sutarties nutraukimą prieš 20 darbo dienų, jei dar nėra pasibaigęs bandomasis laikotarpis?

Atsižvelgiant į darbo kodeksą, darbuotojas gali per išbandymo terminą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Šis įspėjimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo. Darbuotojo pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą. Įspėti darbdavį prieš 20 darbo dienų reikia tokiu atveju, kada darbo sutartį norima nutraukti darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (kitaip tariant, darbuotojo prašymu), kai nutraukiama neterminuota darbo sutartis arba terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui.

Kokie mažosios bendrijos steigimo privalumai?

Mažąją bendriją (MB) patartina steigti žmonėms, norintiems kurti smulkųjį, nereikalaujantį didelių investicijų, ar šeimos verslą, kadangi MB nėra reikalingas įstatinis kapitalas, skirtingai nei uždarojoje akcinėje bendrovėje. Be to MB buhalterinė apskaita yra paprastesnė bei galimos mokestinės lengvatos.

Vienas iš didžiausių MB privalumų – tai ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (MB steigėjai atsako tik įmonės turtu, o ne savo asmeniniu). Taip pat MB gali turėti daugiau nei vieną steigėją, bet  ne daugiau nei 10 fizinių asmenų. MB neprivaloma turėti vadovo, o nariai negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija, kurios nariai jie yra.

Šiais metais darbdavys nori, kad dirbčiau švenčių dienomis, ar privalau dirbti ir jei teks dirbti, kokiomis sąlygomis man bus apmokama?

Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, darbdavys gali įpareigoti darbuotoją dirbti švenčių dienomis tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą. Ši nuostata negalioja tuomet, kai darbuotojas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, t.y. kai darbuotojas dirba pamaininį darbą. Jei darbuotojas sutinka, darbuotojui kompensuojamas darbas švenčių dieną ir jam mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokesčio dydis. Taip pat svarbu paminėti, kad darbuotojo prašymu ir darbdaviui sutikus, darbo švenčių dienomis laikas, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

Kur galima kreiptis darbdaviui neišmokant priklausančio darbo užmokesčio?

Susiklosčius tokiai situacijai, darbuotojui patariama kreiptis į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus bei kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Į darbo ginčų komisiją gali kreiptis ne tik darbuotojas, bet ir kitos darbo sutarties šalys. Norint pradėti šį procesą, Jūs turite pateikti nustatytos formos prašymą, kuriame turi būti detaliai aprašoma susiklosčiusi ginčo situacija. Minėtą prašymo formą galima rasti Valstybinės darbo inspekcijos puslapyje. Pagal poreikį, taip pat pridedami ir kiti dokumentai, kurie gali patvirtinti prašyme nurodytas aplinkybes. Taip pat svarbu žinoti, kad kreipiantis į darbo ginčų komisiją, už šį procesą nereikės nieko mokėti, ir jei darbo ginčų komisijos sprendimas Jūsų netenkins, turėsite galimybę dėl to paties klausimo kreiptis į teismą. Jei nepavyktų skundo surašyti pačiam, galite kreiptis į specialistus arba į mūsų teisinių paslaugų įmonę UAB „Justicija“.