MB steigimas

Pirmuosius veiklos mėnesius mažosios bendrijos dažnai praleidžia nemokant jokių mokesčių – prievolė sumokėti pelno mokestį atsiranda metams pasibaigus, registruotis PVM mokėtoju reikia tik pasiekus tam tikras pajamas, o VSD įmokos pirmaisiais veiklos metais gali būti nemokamos. Taigi, lieka susimokėti PSD, jei MB nariai nėra drausti PSD kitais būdais.

Pagrindiniai mažųjų bendrijų mokesčiai:

1. Pelno mokestis. Standartinis pelno mokesčio tarifas – 15 proc. Tačiau daugeliui mažųjų bendrijų taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas, kadangi jose nedirba daugiau kaip 10 darbuotojų ir pajamos neviršija 300 000 EUR.
2. Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Mažoji bendrija privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų. Standartinis PVM tarifas – 21 proc.
3. SODRA mokesčiai. Mažoji bendrija moka PSD ir VSD mokesčius nuo narių asmeniniams poreikiams išmokėtų lėšų.
4. Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Prievolė sumokėti pajamų mokestį tenka pajamas gavusiam MB nariui – metams pasibaigus, MB narys privalo pateikti VMI pajamų deklaraciją ir sumokėti GPM mokestį.

Narių atsakomybė mažojoje bendrijoje yra apribota bankroto atveju – kaip ir steigiant bet kokį kitą ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, asmeninis steigėjų turtas yra apsaugotas. Už visas finansines prievoles yra atsakoma įmonės sukauptu turtu ir MB narių įnašais.

Privalomo minimalaus įstatinio kapitalo nėra – priešingai nei steigiant, uždarąją akcinę bendrovę, Mažoji Bendrija neprivalo turėti fiksuoto dydžio įstatinio kapitalo. Bendrijos nariai turi sumokėti nario įnašus kurių tvarka ir dydis yra nustatomi steigiant bendriją. Minimalus nario mokestis yra 1 EUR, nario įnašu gali būti ir nepiniginis įnašas.

MB narys gali perleisti savo narystę (nario dalis) – bet kuris iš MB narių gali laisvai perleisti arba parduoti savo narystę kitam asmeniui.

Esant augimui nesunku pertvarkyti – labai dažnai užaugus verslui, verslininkai yra linkę pakeisti savo įmonės juridinę formą iš MB į UAB ar kitas. Su MB padaryti tai nėra sudėtinga dėl supaprastinto įmonės valdymo.

Pelnas gali būti paskirstomas avansu – visas MB pelnas jos nariams gali būti paskirstytas avansu, nėra griežtų apribojimų, galimas pelno paskirstymas ir dividendų forma. UAB „Justicija“ specialistai konsultuoja visais šiais klausimais.

MB vadovas gali sudaryti civilinę paslaugų (vadovavimo) sutartį su mažąja bendrija, pagal tokią sutartį gautos pajamos apmokestinamos mažiau ir tokiu būdu sutaupomos MB lėšos. MB nariai (ne vadovas) taip pat gali mažajai bendrijai teikti paslaugas pagal civilines paslaugų sutartis.

Nors akivaizdžių ar didelių trūkumų ši teisinė juridinio asmens forma neturi, yra niuansų, kuriuos reikėtų žinoti. Visų pirma – MB nariams yra draudžiama turėti darbo santykius su mažąją bendrija, tai reiškia, kad nariai negali sudaryti darbo sutarties su savo mažąja bendrija. Taip pat mažoji bendrija negali turėti daugiau negu 10 narių, veiklai plečiantis, tai gali turėti įtakos juridinio asmens valdymui.

Mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti:

1. Pagal darbo sutartį samdomas vyr. buhalteris
2. Apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba savarankiškai dirbantis asmuo
3. Mažosios bendrijos narys

Buhalteris MB yra reikalingas nuolat nors pagal MB įstatymą ir nėra privaloma turėti buhalterį, tačiau labiausiai buhalterio poreikis išryškėja, kai vykdoma pastovi veikla ir nariams kyla įššūkių sutvarkyti apskaitos dokumentus savarankiškai.