Dažniausiai užduodami klausimai

Pagal Darbo kodekso 55 straipsnį, neterminuota darbo sutartis, taip pat ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.

Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu. Darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Per išbandymo laikotarpį, jam dar nesibaigus, darbuotojas nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas. Šis įspėjimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo. Darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Mažąją bendriją (MB) patartina steigti žmonėms, norintiems kurti smulkųjį, nereikalaujantį didelių investicijų, ar šeimos verslą, kadangi MB nėra reikalingas įstatinis kapitalas, skirtingai nei uždarojoje akcinėje bendrovėje. Be to MB buhalterinė apskaita yra paprastesnė bei galimos mokestinės lengvatos.

Vienas iš didžiausių MB privalumų – tai ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (MB steigėjai atsako tik įmonės turtu, o ne savo asmeniniu). Taip pat MB gali turėti daugiau nei vieną steigėją, bet  ne daugiau nei 10 fizinių asmenų. MB neprivaloma turėti vadovo, o nariai negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija, kurios nariai jie yra.

Atsakant į Jūsų pirmąjį klausimą, įmonės, kurios dėl Lietuvos Respublikoje šiuo metu paskelbto karantino negali vykdyti savo veiklos, turi teisę išleisti darbuotojus į prastovas. Prastovų paskelbimo tvarka, iš esmės, niekuo nesiskiria nuo prastovų paskelbimo tvarkos, kuri buvo pirmojo karantino metu pavasarį, t. y. jei įmonė darbuotojui negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo arba nėra galimybės tokio darbo atlikti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, tuomet yra rašomi pasiūlymai, įgaliojimai, prašymai ir įsakymai, kurių pagrindu yra skelbiama prastova. Labai svarbu paminėti, kad Valstybinei darbo inspekcijai apie prastovų paskelbimą reikia pranešti per vieną darbo dieną.

Atsakant į Jūsų antrąjį klausimą, jei šiuo metu gaunate subsidijas darbo užmokesčiui kompensuoti po pirmojo karantino, tuomet privalote užimtumo tarnybai teikti prašymą dėl jų mokėjimo sustabdymo. Tačiau pravartu paminėti, kad prieš atsisakant kompensacijos, kurią gaunate dabar, vertėtų pasiskaičiuoti, kuri kompensacija Jums bus naudingesnė ir nuspręsti, kurią iš jų pasilikti.

Pagal 2020-03-14 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 204, 3.2. punktą „Dėl viešojo ir privataus sektoriaus veiklos“ numatyta, kad:

„3.2.1. Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas (darbus) atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų (darbų) atlikimą. Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.“

Darbo kodekso 158, 159 str. numatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Todėl ir šiuo atveju darbdavys privalo užtikrinti visas reikalingas ir karantino laikotarpiu įstatymo reikalaujamas apsaugos priemones: apsaugos kaukes arba respiratorius, pirštines, apsaugos kostiumus ir kitas jeigu sąlygos reikalauja.

Pagal Civilinį kodeksą, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600eur. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko (pinigų) perdavimą gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija 3000eur ir šis sandoris vykdomas grynais pinigais (ne bankiniu pavedimu), paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Jei pinigai pervedami bankiniu pavedimu ar kitu būdu, išskyrus grynuosius pinigus, tokiai paskolos sutarčiai, jei suma didesnė nei 3000eur, taikomi tik rašytinės formos reikalavimai. Jei skolos raštelis atitinka minėtas sąlygas ir jame yra nurodytas skolininkas, jo adresas ir kiti duomenys, leidžiantys lengvai identifikuoti paskolos gavėją, taip pat jei praėjęs terminas skolai apmokėti, tuomet su tokiu skolos rašteliu galima kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o teismui priteisus skolą – į antstolį dėl priverstinio išieškojimo.

Asmens duomenys – tai bet kokia informacija, kuri yra susijusi su gyvu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta pagal tiesiogiai arba netiesiogiai asmenį identifikuojančius duomenis, kaip pavyzdžiui: vardas, pavardė, pilietybė, telefono numeris, asmeninis el. paštas, darbovietės el. paštas (pvz.: vardas.pavarde@imone.lt), gimimo data, pirštų antspaudai, duomenys apie sveikatą, darbovietė, duomenys apie darbo užmokestį, apie turimą turtą, pajamas, banko kortelės numeris, pomėgiai, pirkiniai, pirkinių istorija, asmens lankomi internetiniai puslapiai, interneto protokolo (IP) adresas, asmens buvimo vietos duomenys, vaizdo duomenys, automobilio valstybinis numeris ir kita. Bet kuri skirtinga informacija, kuri surinkta kartu gali atskleisti konkretaus asmens tapatybę yra taip pat asmens duomenys, taigi baigtinio asmens duomenų sąrašo nėra.

Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, darbdavys gali įpareigoti darbuotoją dirbti švenčių dienomis tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą. Ši nuostata negalioja tuomet, kai darbuotojas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, t.y. kai darbuotojas dirba pamaininį darbą. Jei darbuotojas sutinka, darbuotojui kompensuojamas darbas švenčių dieną ir jam mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokesčio dydis. Taip pat svarbu paminėti, kad darbuotojo prašymu ir darbdaviui sutikus, darbo švenčių dienomis laikas, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

Susiklosčius tokiai situacijai, darbuotojui patariama kreiptis į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus bei kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Į darbo ginčų komisiją gali kreiptis ne tik darbuotojas, bet ir kitos darbo sutarties šalys. Norint pradėti šį procesą, Jūs turite pateikti nustatytos formos prašymą, kuriame turi būti detaliai aprašoma susiklosčiusi ginčo situacija. Minėtą prašymo formą galima rasti Valstybinės darbo inspekcijos puslapyje. Pagal poreikį, taip pat pridedami ir kiti dokumentai, kurie gali patvirtinti prašyme nurodytas aplinkybes. Taip pat svarbu žinoti, kad kreipiantis į darbo ginčų komisiją, už šį procesą nereikės nieko mokėti, ir jei darbo ginčų komisijos sprendimas Jūsų netenkins, turėsite galimybę dėl to paties klausimo kreiptis į teismą. Jei nepavyktų skundo surašyti pačiam, galite kreiptis į specialistus arba į mūsų teisinių paslaugų įmonę UAB „Justicija“.