Lietuvos Respublikos darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 5 punktas reglamentuoja, kad jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip, darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys.
Būtent vienas iš darbo laiko režimo ir yra individualus darbo laiko režimas. Ši įstatymo norma sufleruoja, kad būtent darbdavys sprendžia dėl darbo laiko režimo nustatymo darbovietėje. Atsižvelgiant į tai, darbdavys neturi prievolės tokį Jūsų prašymą būtinai tenkinti. Susiklosčius tokiai situacijai ir darbdaviui atsisakius tenkinti Jūsų prašymą, jis turėtų raštu išdėstyti argumentuotus atsisakymo motyvus, kodėl nesutinka tenkinti Jūsų prašymo dirbti pagal individualų darbo laiko režimą.
Visgi jei darbdavys sutinka su Jūsų prašymu, svarbu, kad susitariant dėl individualaus darbo laiko režimo būtų nepažeidžiami maksimalieji darbo laiko ir minimalieji poilsio laiko reikalavimai.
Taigi, atsakant į Jūsų klausimą, darbdavys prievolės tenkinti Jūsų prašymo dėl individualaus darbo laiko režimo neturi, tačiau darbo kodeksas darbo santykių šalims nedraudžia šalių susitarimu susitarti ir dėl kitokio nei įprastas darbo laiko režimas.
Živilė Azaravičienė, UAB „Justicija“ teisininkė
