Žvelgiant į socialinius, ekonominius ir politinius veiksnius, kurie vyko nuo pat 2022 metų pradžios, galėtume daryti prielaidą, kad šių metų pradžioje Lietuvoje buvo steigiama mažiau įvairių juridinių formų įmonių, nei anksčiau. Visgi statistika kitokia. Šiais metais sausio – kovo mėnesių laikotarpiu Lietuvoje įsteigtos 4459 įvairių juridinių formų įmonės. Lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, 2019 metų sausio – kovo mėnesių laikotarpiu įsteigtos 3337 įvairių juridinių formų įmonės. O štai 2012 metais, kai Lietuvoje atsirado Mažosios bendrijos verslo forma, sausio – kovo laikotarpiu įsteigtos 3007 įvairių formų įmonės. Taigi juridinių asmenų kiekis Lietuvoje vis auga.
Steigiant naują įmonę vien verslo plano ir pavadinimo nepakanka, svarbu išsirinkti ir tinkamą juridinę formą. Pačios populiariausios juridinės formos Lietuvoje – Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) ir Mažoji bendrija (MB). Pastarąjį dešimtmetį itin populiarėja Mažosios bendrijos. Jų bent jau paskutiniais mėnesiais įsteigiama net trečdaliu daugiau nei Uždarųjų akcinių bendrovių. Trečia pagal populiarumą juridinė forma – Viešoji įstaiga (VšĮ), o likusios formos užima tik mažą steigiamų juridinių asmenų dalį.
Dažniausias klausimas, kuris kyla planuojantiems steigti įmonę – UAB ar MB?
Abi verslo formos yra ribotos atsakomybės juridiniai asmenys. Tai reiškia, kad UAB ir MB savininkai, verslo nesėkmės atveju, už bendrovės prievoles neatsako savo asmeniniu turtu.
Plačiau skaitykite įmonių steigimas puslapyje.
Steigiant UAB būtinas nemažesnis nei 2500 Eur kapitalas. UAB kapitalas yra padalinamas į akcijas, kurios apmokamos piniginiu ar nepiniginiu įnašu. Nepiniginis įnašas turi būti įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka. Akcininkai gali dovanoti, mainyti, parduoti savo turimas akcijas. Svarbiausius su UAB susijusius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Visuotiniame akcininkų susirinkime sprendimai priimami paprastąja (daugiau už nei prieš) arba kvalifikuota balsų dauguma (pvz.: 2/3, 3/4 ar pan.). Steigiant MB nėra reikalaujamas minimalus kapitalas, tačiau MB narių įnašai būti privalo, tik jiems nėra nustatyti jokie papildomi reikalavimai. Reikalingi piniginiai ar nepiniginiai įnašai. Narių įnašų dydis nurodomas MB steigimo sutartyje arba steigimo akte, o jų dydis gali būti keičiamas bendru narių sutarimu.
UAB steigėjai vadinami akcininkais, o MB steigėjai vadinami nariais. Uždarąją bendriją gali steigti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Akcininkų skaičius nėra ribojamas. UAB veiklos eigoje, norint įtraukti naujų akcininkų (kaip investicijos formą), galima padidinti įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas ir parduodant jas. Mažąją bendriją gali steigti tik fiziniai asmenys, narių gali būti nuo 1 iki 10. Naujų narių galima įtraukti ir bendrijos veiklos vykdymo eigoje. MB nariai bendru sutarimu gali padidinti savo įnašus.
UAB akcininkai gali pasitraukti iš verslo perleidžiant savo akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą. MB nariai taip pat gali savanoriškai pasitraukti iš verslo. Tuomet jie turi atsiimti arba parduoti savo įnašus ar kitaip perleisti nario teises kitiems asmenims.
Tam, kad UAB akcininkas dirbtų savo įmonėje, su juo turi būti sudaroma darbo sutartis. Tokiu atveju akcininkas gaus ir darbo užmokestį. Kitu atveju akcininkai gali išsimokėti uždirbtą pelną tik per dividendus ir tik jeigu UAB dirba pelningai. MB nariai dirba bendrijoje nesudarydami darbo sutarties. Taigi jie gali išsimokėti lėšas keletu būdų – vadovas – vadovavimo Mažajai bendrijai sutarties pagrindu, o nariai – paslaugų teikimo Mažajai bendrijai sutarties pagrindu. MB nariams taip pat gali būti išmokamos lėšos asmeninėms reikmėms arba avansu išsimokamas pelnas. Pelnas gali būti skirstomas bendrijos nariams ir nepasibaigus metams.
Tiek UAB, tiek MB gali būti taikomos mokestinės lengvatos.
Jei vidutinis įmonės darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinių metų pajamos neviršija 300 000 Eur, tuomet taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas. Įprastas pelno mokesčio tarifas – 15%, išskyrus PMĮ (Pelno mokesčio įstatymas) 5 str. 3 dalyje numatytus atvejus. Pirmųjų mokestinių metų laikotarpio pelno mokesčiui gali būti taikomas 0% tarifas tokiam juridiniam asmeniui, kurio dalyviai yra fiziniai asmenys ir per tris iš eilės mokestinius metus, įskantant ir pirmuosius, juridinio asmens veikla nėra sustabdoma, juridinis asmuo nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir akcijos/įnašai nėra perleidžiami naujiems akcininkams ar nariams.
Kitais juridinių asmenų steigimo, mokesčių klausimais gali pakonsultuoti UAB „Justicija“ specialistai.